dr. Arturas Dabkevicius ir prof. Konstantinas Korotkovas seminaro "GDV Technologies" metu Sankt Peterburge 2012 m. liepos mėn.
|
Nuo 1995 metų grupė Rusijos mokslininkų (iš Sankt-Peterburgo), vadovaujama prof. Konstantino Korotkovo, kūrė aparatą, kuris leistų pamatyti ir įvertinti visus žmogaus subtilių struktūrų niuansus. Po daugelio metų bandymų ir tyrinėjimų tokia „Kirliano“ metodo pagrindu veikianti aparatūra buvo sukurta ir vadinasi „GDV Camera“ (trump. angl. Gas Discharge Visualization). Biolauko tyrimas yra pagrįstas bioelektrografijos principu, tai yra bet kokių gyvų biologinių objektų, patalpintų į aukšto dažnio elektromagnetinį lauką, kompiuterine dujų išlydžio švytėjimo registracija ir analize. Plačiau apie šį metodą galite paskaityti gamintojų puslapyje: http://www.ktispb.ru/en/gdvteoria.htm
|
Bioelektrografijos, arba GDV (angl. Gas Discharge Visualisation) metodas – tai skaitmeninė biologinių objektų, patalpintų aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke, registracija ir analizė.
Nuo „Kirliano“ efekto iki prof. K. G. Korotkovo GDV metodo
Kai daugiau nei prieš 70 metų sutuoktiniai Semionas ir Valerija Kirlianai pradėjo tyrinėti įvairių objektų fotografavimą aukštame dažnyje, tai buvo laikoma tik moksliniu eksperimentu. Šiuolaikinės kompiuterinės skaitmeninės technologijos pakeitė požiūrį į šį reiškinį, praplėtė jo galimybes.
Šiuo metu vis svarbesni tampa prevenciniai tyrimo metodai. Atsiranda „greiti“ diagnostikos metodai, siejantys elektrofiziologines ir anatomines organizmo charakteristikas. Tarp jų – elektroencefalograma (EEG), elektrokardiograma (EKG) ir kt.
Kompiuterinių technologijų vystymasis leido sukurti bioelektrografinį kompleksinės žmogaus ekspress diagnostikos metodą, leidžiantį įvertinti žmogaus psichofiziologinę būseną ir įvairių faktorių poveikius.
Remdamasi Kirliano efektu, grupė mokslininkų iš Sankt-Peterburgo (Rusija), vadovaujama prof. Konstantino Korotkovo, sukūrė bioelektrografijos, arba GDV metodą bei prietaisą, fiksuojantį įvairių objektų švytėjimus aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke (tame tarpe – žmogaus rankų pirštų).
Šiuo metu vis svarbesni tampa prevenciniai tyrimo metodai. Atsiranda „greiti“ diagnostikos metodai, siejantys elektrofiziologines ir anatomines organizmo charakteristikas. Tarp jų – elektroencefalograma (EEG), elektrokardiograma (EKG) ir kt.
Kompiuterinių technologijų vystymasis leido sukurti bioelektrografinį kompleksinės žmogaus ekspress diagnostikos metodą, leidžiantį įvertinti žmogaus psichofiziologinę būseną ir įvairių faktorių poveikius.
Remdamasi Kirliano efektu, grupė mokslininkų iš Sankt-Peterburgo (Rusija), vadovaujama prof. Konstantino Korotkovo, sukūrė bioelektrografijos, arba GDV metodą bei prietaisą, fiksuojantį įvairių objektų švytėjimus aukštos įtampos elektromagnetiniame lauke (tame tarpe – žmogaus rankų pirštų).
Šis metodas yra užpatentuotas, įranga praėjo visus techninius, toksikologinius ir klinikinius bandymus, yra užregistruota valstybiniuose Rusijos federacijos ir Baltarusijos Sveikatos apsaugos ministerijų medicininės technikos rejestruose, turi ES sertifikatą.
|
|
|
|
|
Per daugiau kaip 18 gyvavimo metų šis metodas įgavo platų pripažinimą visame pasaulyje ir šiuo metu yra naudojamas medicinoje, profesionaliame sporte ir fitnese, sanatorijose bei kurortuose, grožio industrijoje, įvairiose psichologijos ir psichoterapijos kryptyse, darbuotojų atrankoje, o taip pat fundamentiniuose ir taikomuosiuose tyrimuose - daugiau kaip 1000 pasaulinio lygio institutų, universitetų ir privačių tyrėjų, iš viso 42 pasaulio valstybėse.
|
|
|
|
|
Bioelektrografijos metodo būdu tiriant objektus, jie yra patalpinami ant skaidraus prietaiso elektrodo, ant kurio suformuojamas elektromagnetinis aukštos įtampos laukas. Šis laukas savo elektriniais mikroimpulsais (ilgis 10 μs, dažnis 1024 Hz) veikia objektą. Dėl to tarp objekto ir elektrodo dujų aplinkoje (ore) formuojasi elektronų bei fotonų emisija, o tuo pačiu kyla lavininis ir/arba slystantysis dujinis išlydis, kurio charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo tiriamojo objekto savybių. Šios šalto žėrinčiojo dujų išlydžių sekos yra fiksuojamos skaitmeninės kameros pagalba. Aukštoje įtampoje besiformuojantantis dujų išlydis iš vienos pusės sustiprina labai silpnus emisinius procesus, esančius objekto paviršiuje, o tuo pačiu išlydžių kanalų paviršinis pasiskirstymas priklauso nuo elektrofizinių objekto charakteristikų topografijos.
Bioelektrografijos arba GDV metodo pagalba gautas švytėjimų vaizdas (GDV-grama) yra sudėtinga dvimatė figūra, kurioje kiekvienas šviesus taškas (pikselis) yra charakterizuojamas savo ryškiu, koduojamu sveiku skaičiumi diapazone nuo 0 („juodas“) iki 255 („baltas“). Geometriniai GDV vaizdų parametrai (pavyzdžiui – vaizdo plotas, nustatomas kaip pikselių, viršijančių užduotą ryškio slenkstį, suma; fraktališkumo koeficientas, nustatomas kaip vaizdo perimetro ilgio santykis su jo vidutiniu spinduliu, padaugintu iš 2Pi; strimerių plotis) suteikia įdomios informacijos apie objekto charakteristikas.
Pavyzdžiui, tiriamame objekte padidėjus jonų koncentracijai, švytėjimo plotas padidėja, o strimerių plotis sumažėja. Norint šiuos duomenis įtraukti į kompleksinę biofizinio eksperimento struktūrą, yra būtinas gaunamų vaizdų kiekybinis programinis apdorojimas.
Bioelektrografijos arba GDV metodo pagalba gautas švytėjimų vaizdas (GDV-grama) yra sudėtinga dvimatė figūra, kurioje kiekvienas šviesus taškas (pikselis) yra charakterizuojamas savo ryškiu, koduojamu sveiku skaičiumi diapazone nuo 0 („juodas“) iki 255 („baltas“). Geometriniai GDV vaizdų parametrai (pavyzdžiui – vaizdo plotas, nustatomas kaip pikselių, viršijančių užduotą ryškio slenkstį, suma; fraktališkumo koeficientas, nustatomas kaip vaizdo perimetro ilgio santykis su jo vidutiniu spinduliu, padaugintu iš 2Pi; strimerių plotis) suteikia įdomios informacijos apie objekto charakteristikas.
Pavyzdžiui, tiriamame objekte padidėjus jonų koncentracijai, švytėjimo plotas padidėja, o strimerių plotis sumažėja. Norint šiuos duomenis įtraukti į kompleksinę biofizinio eksperimento struktūrą, yra būtinas gaunamų vaizdų kiekybinis programinis apdorojimas.
© 2013 - 2021 www.biolaukas.lt - visos teisės saugomos. +370-647-27645
